Marcelijus MARTINAITIS. Didžioji priartėjimo šviesa
Gražiausia ir šviesiausia, ką prisimenu iš karo ir pokario vaikystės – tai Kūčios ir Kalėdos. Kai viskas buvo beviltiška, laukdavom tos dienos, o suaugusieji šnabždėdavosi, kad kažkas pasikeis po Kalėdų, po Velykų, po švento Jono… Visas adventas būdavo šviesos laukimas tautos patamsiuose, tikint jos priartėjimu. Artėjančios Kūčios ir Kalėdos mokė kantrybės ir mokė laukti. Todėl…